pilnatis

pìlnatis sf. (1) Dsn, Slk, pilnatìs (3^a) Š, pìlnatis sm. (1) J, pilnatỹs sm. (3^a) 1. Q592, R386, MŽ, [K], Sut mėnulio fazė, kai jis skritulio pavidalo: Mėnulis į pìlnatį Dkš. Iš pradžių pusė mėnulio, paskui po pusei – priešpilnis, pilnatỹs i delčia Alvt. Dabar šviesios naktys – pilnatìs Kp. Dabar pačios pìlnatys Ds. Ryt gausim pìlnačio (bus, prasidės pilnatis) Vlkv. Žiūrėsma, nuo pilnatiẽs kas bus Ds. In pìlnaties [pasėjus] bus grūdas pilnas Aps. Šiandiej jau po pilnatiẽs Ob. Jau pìlnatis tuoj bus – galėsim eit žvejot Plk. Tu tik pìlnatyj sodyk šitas gėles, tai ilgiau žydės Alv. Rugius sėja po pilnačio antroj arba trečioj dienoj LTR(Užp). Pilnatyje pjauta mėsa pūsis, senugalyje – trauksis (priet.) Jnšk. Kad kirmėlės mėsos netrintų, tai reikia pjaut pilnaty (priet.) Slk. Pilnaty leist paukščius perėt – visus kiaušinius vers (visi išsiris) Pn. Orie gražu, šviesu, mėnuo pačioj pilnatyj šviečia BsPII237. Buvo šiltas, ramus birželio mėnesio vakaras. Iš vidurio dangaus švietė pilnaties mėnulis A.Vien. Dar ne pilnatis B. Pilnatis mėnesio SD244. Prieš pilnatį N. Užtemo saulė ne jauname mėnesyje, bet pilnatyje DP180. | prk.: An galvos pìlnatis (plikė), nejaunas Ppr. ^ Ko dar loji lyg šuva, į pilnatį žiūrėdamas! Dkš. 2. SD244 pilnumas, pilnis. ║ daug: Mergiočių tai par jį pìlnatis, ė berniokas tik vienas Lkm. 3. žr. pilnatvė: Ir pilnaties didžios sunkumas širdies neslėgė, nė pečių A.Vencl. Teprašneka sveikatingi pojūčiai, dvasios pilnatis! rš. 4. FT plenumas: Seimo pilnatis rš. Pìlnaties posėdis DŽ. 5. tam tikras savarankiškas vienetas: Vienas sakinys arba keli sakiniai, prasidėję po taško arba kito tolygios reikšmės skirtuko ir pasibaigę tašku, vadinasi sintaksės pilnatis J.Jabl.